Pasveikau

Na, regis, galų gale esu sveika, kas yra nerealus jausmas. Jau kelios dienos, kaip galiu valgyti be skausmo. Vėl mėgaujuosi maistu :)
Gavom laišką iš Dovydo darželio, kad rugsėjo 6-tą reikia pas juos pasirodyti. Įdomu, kuo tai baigsis...
Gretą užrašiau į lietuvišką sekmadieninę mokyklėlę. Ne tiek dėl pamokėlių, kiek dėl naujų veidų, o gal net draugų, reik tikėtis.
Orai pasitaisė pastaruoju metu, vaikams daug džiaugsmo lauke.

Namie

Dvi "atostogų" savaitės Lietuvoje prabėgo akimirksniu. Galų gale mes namuose... Lietuvoje mums su Dovuku jau per karšta, buvom išsiilgę airiškų orų. O ir žiauriai pasiilgom Arvio, Gretutės ir Bonukio!
O ką gi nuveikėm? Aš beveik kasdien ėjau į poliklinikas. Atrado krūvą ligų. Išoperavo man tonziles (vakar buvo lygiai savaitė po operacijos), ko pasėkoj dar ir šiandien nelabai galiu valgyti... Jau nutirpo 5 kg. Dėl ko iš esmės visai neliūdžiu, he he. Tik kad labai valgyti norisi, o nesigauna, labai skauda vis dar. Tai čia geriausia, ką atlikau Lietuvoje. A, dar pas dantistą labai sėkmingai pabuvojau ne vieną kartą.
Liūdniausia kelionės žinia buvo - Dovyduko plaučių uždegimas... Bet, atrodo, išsigydėm...
Vaistų prisipirkta už kosminę sumą...
O dar faina, kad pasimačiau su savo močiute, savo mama, savo sese, Paulium, Jolanta, Rima, Girėnu, Pukiu, Arvio mama. Daugiau nebebuvo jėgų su kuo nors dar susitikti. Matyt, kitą kartą teks.
Bono paaugęs nerealiai!!!