Šiandien jaučiuosi atlikusi žygdarbį - pirmą kartą gyvenime, viena, be Arvio, važiavau su Mazda! Kažkada buvau sau pažadėjusi, kad gyvenime nevairuosiu mašinos su mechanine greičių dėže, nes man tai klaikiai-žiauriai-mirtinai baisu... Privertė gyvenimas - Arvio nėra, mano automatinė Corolla parduota, Greta serga, pas gydytoją verkiant reikia, lyja, o prie durų stovi Mazda 6 su visais draudimais ir mokesčiais... Gretai prisakiau, kad manęs nekalbintų ir sėdėtų prisisegusi kaip pelytė po šluota ir... išvažiavom. Bevairuodama maniau, kad numirsiu iš baimės. Prie vieno šviesoforo užgesau. Laimė, neužpypino (pasidžiaugiau, kad esu ne Lietuvoje, kur vairavimo kultūra daug daug atsilieka nuo airiškosios). Vienžo, visi esame sveiki ir gyvi, įskaitant mašiną :) Gretai diagnozavo stomatitą, gydomės tepalais ir skalavimo priemonėmis. Prabuvo ji namie visą savaitę, bet rytoj leisiu į mokyklą, nes ryt Halovyno šventė. Tegu pasidžiaugs. Greta bus čigoniugė, Dovydas darželyje - moliūgėlis.
Šiandien bėgdama į autobusą (su mašina į centrą nevažiavau :)), pasitempiau koją. Skauda. Liūdniausia, kad į autobusą taip ir nesuspėjau.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Matei, ir nėr taip baisu vairuot mechaninę ;)
O dėl kojos tai gaila... Sveik :)
Rašyti komentarą